​

Nemuno ir Neries santaką nuo seno saugojo įtvirtinimai - nuo piliakalnių, medinių pilių, saugojusios prie upių įsikūrusias gyvenvietes iki vėliau pastatytos mūrinė Kauno pilis, kurią 1362 metais sugriovė kryžiuočiai. O 1364 m. buvo pastatytas Naujojo Kauno pozicija prie Nevėžio žiočių Vyrgalės saloje. O 1369 m. Vyrgalės saloje iškilo kryžiuočių pilis - Gotesverderis, o Senojo Kauno vietoje Marienverderis...

​

XV a. pradžioje pastačius Kaune rimtą, artileriniams ginklams pritaikytą pilį ir po ilgų kovų nusistovėjus pusiausvyrai - kovos prie Nemuno ilgam nurimo. Šalia pilies pradėjo augti miestas, kuris palaipsniui plėtėsi, užimdamas Nemuno ir Neries slėnius. Tik Livonijos karo metu, kai vėl iškilo pavojus Lietuvos valstybės vidiniams regionams, susirūpinta Kauno gynyba modernizuojant Kauno pilį. Pradėta galvoti ir apie miesto įtvirtinimus, pastatyta (neaišku ar pirma, gal būt jau trečia?) miesto gynybinė siena. Pilis palaipsniui ėmė griūti plaunama Neries.

​

1655 m. visą Abiejų Tautų Respubliką ištiko gili krizė. Kauno miestas taip pat nukentėjo, jį užėmė rusai, paskui švedai, paskui vėl rusai. Kauno pilis, nors ir apirusi, buvo panaudota kaip Rusijos įgulos prieglobstis ir išgyvendinta tik 1661 m. Vis tik pagrindiniais Kauno tvirtovės tvirtintojais nuo šiol bus daugiausiai svetimieji: kaip miesto sienos tęsinys atsiras Ąžuolų kalne senieji švedų įtvirtinimai, XVIII a. viduryje savo bazę įsirengs Rusijos įgula, XIX a. pradžioje mieste įsitvirtins prancūzai.

​

Carinės Rusijos laikotarpiu – Kaunas tapo pasienio miestu. O susidariusi politinė situacija po 1870-1871 m. Prancūzijos-Prūsijos karo, kai išaiškėjo, kad pagrindiniai būsimojo karo priešininkai bus Vokietija ir Austrija-Vengrija, buvo stimulas sukurti tvirtovių sistemą prie Nemuno ir Bugo upių.

​

1879 m. liepos 7 d. caras Aleksandras III  pasirašė potvarkį dėl Kauno tvirtovės statybos. Suformuotas netaisyklingo ovalo formos gynybinis žiedas aplink Kauną baigtas statyti 1889 m. Po atliktų bandymų, su  naujai išrastomis galingomis sprogstamosiomis medžiagomis, 1892 m. pradėta visų Rusijos tvirtovių rekonstrukcija. Per 1882-1915 metus susiformavo didžiulis tvirtovės gynybinių statinių, inžinerinių įrenginių bei administracinės, gyvenamosios, ūkio ir komunikacinės paskirties objektų kompleksas.

​

Po 1915 m. rugpjūčio 5 d., po įnirtingų mūšių Vokietijos imperijos armijai užėmus, o Rusijos kariuomenei atsitraukus, Kauno tvirtovė atiteko vokiečiams. Likus tikimybei, kad rusų kariuomenė gali grįžti, nutarta sustiprinti Kauno tvirtovę, statant papildomus įtvirtinimus. Buvo numatyta panaudoti likusias rusų apkasų linijas...