Kauno tvirtovės IV fortas

​

Statytas 1882-1889 m., rekonstruotas XIX. a. pab. - XX a. pradžioje.

​

Fortas asimetriško, artimo trikampiui, plano. Neturi teritoriją kertančios centrinės poternos. Statiniai išdėstyti asimetriškai. Užnugaryje yra kareivinės, tarp jų korpusų – vartai – užnugario kaponierius. Frontinėje dalyje – centrinis kaponierius, kraštuose – du puskaponieriai ir papildomi tarpiniai puskaponieriai. Išorinį griovį supa kontreskarpinė siena. Fortą modernizuojant 1893 m. tarp centrinio šaudmenų sandėlio ir centrinio kaponieriaus inžinieriaus Lichačiovo suprojektuoti ir įrengti du keturių aukštų prieššturminių patrankų kėlimo kazematai su sudėtingu mechanizmu, leidžiantys patrankas pakelti iš karto į šaudymo pozicijas. Betonu buvo sustiprintas kairysis kareivinių sparnas, fasiniai šaudmenų sandėliai, poternos. Kairiajame ir dešiniajame flange pastatyti unikalūs betoniniai tarpiniai puskaponieriai.

​

Pirmojo pasaulinio karo metais IV fortas artilerine ugnimi dengė II ir dalį I gynybinio skyriaus. Pagrindinis vokiečių puolimas buvo vystomas I gynybos skyriuje, tad IV fortas su įgula tvirtovės gynyboje stipriai pasireikšti negalėjo. Vokiečiams pralaužus I gynybos skyriaus gynybą IV fortas gavo netikslią informaciją, kad III fortas jau užimtas priešų, tad IV forto komendantui buvo įsakyta artilerinę ugnį atidengti į prarastą fortą. Įgula atsitraukdama fortą sprogdino. Sprogimas sugriovė prieššturminių patrankų slėptuvę, buvo kliudyti šaudmenų sandėliai.

​

Tarpukaryje Nepriklausomos Lietuvos kariuomenė fortą naudojo savo reikmėms, teritorija buvo skirta Karo mokyklos auklėtinių mokymams, naudojama kaip poligonas. II Pasaulinio karo metais Naciai IV forto teritoriją panaudojo, kaip žydų tautybės žmonių žudymo vietą. Sovietmečiu IV fortas buvo karinė teritorija. Ilgą laiką fortą kaip sandėlį ir šaudyklą naudojo 108-asis oro desantinis pulkas.

​

​