Apie įgyvendintą projektą ,,Karinės Kauno tvirtovės įtaka Kauno modernizmui''



2021.12.01.

VšĮ Kauno tvirtovės parkas valdo 62 buvusios Kauno tvirtovės objektus išsidėsčiusius Kauno mieste ir 7 – Kauno rajone. Tai išskirtinis, karinis, inžinerinis, istorinis nekilnojamasis kultūros paveldas, kurį saugoti, prižiūrėti ir įveiklinti patikėta VšĮ Kauno tvirtovės parkui.

​

Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrajame plane (2013 m.), tvirtovės objektai, taip pat, kaip ir modernizmo architektūra, numatyti kaip prioritetinės kryptys - „ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Kauno miesto unikalumą lemiantiems objektams, kurie išskiria Kauno miestą ne tik tarp Lietuvos, bet ir tarp Europos miestų: tai geriausiai Europoje išlikusi XIX a. pab. – XX a. pr. Rusijos fortifikacijos mokyklą atstovaujanti Kauno tvirtovės gynybinių, gyvenamųjų, infrastruktūros, ūkio, administracinių pastatų visuma (oficialiai tvirtovės negalima priskirti kompleksams, nes neįmanoma nustatyti vieningos teritorijos) ir Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu iškilę modernizmo architektūrą atstovaujantys pastatai bei jų kompleksai. Tokia didelė šį laikotarpį atstovaujanti pastatų koncentracija didžiulėje miesto teritorijoje (Naujamiestyje, Žaliakalnyje, Aleksote, Vilijampolėje) yra unikali ne tik tarp Lietuvos, bet ir tarp senųjų Europos miestų. Kauno modernizmo architektūra verta UNSECO apsaugos, o Kauno tvirtovės objektai, nors būdami unikalūs savo mašštabiškumu, tik Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėms padedant, pradėti tvarkyti ir įveiklinti. Nors atrodo, kad šios abi kryptis ir objektai yra nesusiję, tačiau įtakoja ir papildo viena kitą.‘‘ Kauno tvirtovės įtaka Kauno modernizmo architektūrai ir tarpukarinio miesto plėtrai yra aptarta ir viešinta UNESCO nominacinėje byloje MODERNIST KAUNAS ARCHITECTURE OF OPTIMISM 1919 – 1939. Ši tema – Kauno tvirtovės įtaka moderniam miestui ypač aktuali viešinant ir pristatant kitokį požiūrį į karinės Kauno tvirtovės nekilnojamųjų kultūros vertybių objektus, jos reikšmę ir vietą tarpukariniame bei dabartiniame mieste. 2021 m. VšĮ Kauno tvirtovės parko laimėtas Kultūros paveldo departamento skelbtas Paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektas „Kauno tvirtovės įtaka Kauno modernizmui“ 6 paskaitų ciklui, kurias skaitė architektūrologai, urbanistai, istorikai, dalyvavę ruošiant UNESCO nominacinę bylą.

​

Paskaitas galima pažiūrėti VšĮ Kauno tvirtovės parko socialiniuose tinklapiuose:

1. paskaita ,,Kauno tvirtovės įtaka Kauno miesto plėtrai‘‘, architektė, NKPA specialistė, Nijolė Steponaitytė : https://www.facebook.com/kaunotvirtovesparkas/videos/280038003552745

2. paskaita ,,Ar Kaunas miestas?'', dr. Vaidas Petrulis : https://youtu.be/3sp5zAEikgc

3. paskaita „Kauno tvirtovės išsaugojimo svarba Kauno modernizmui siekiant UNESCO“, architektė Sigita Bugenienė : https://youtu.be/BHh7Kctie7k

4. paskaita „Kauno tvirtovės įtaka miestui. Ar galima ją išmatuoti?“, Prof. dr. Kęstutis Zaleckis : https://youtu.be/_BhhTKyWiX8

5. paskaita „ Kauno tvirtovė, neatpažinta, bet integrali šiuolaikinio miesto dalis“, urbanistė Živilė Šimkutė : https://youtu.be/YJHdKwQYeoc

6. paskaita-ekskursija ,,Lietuvos karo aviacijos dirbtuvės'', Kauno tvirtovės gidas Juozas Pleita.: https://youtu.be/OIe5VS3qVjE

(Paskaitų vaizdo įrašai bus prieinami nuo 2021 m.  gruodžio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.)

​

Karo architektūros objektai – neatskiriama Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio dalis, kūrusi ir tebekurianti daugelio urbanizuotų vietovių tapatumą ir dariusi bei tebedaranti įtaką jų raidai. Kauno tvirtovės įtaka ir poveikis formavo ne vienos kartos pasakojimus: tarpukaryje – okupacijos, primestos religijos simboliai buvo sumaniai panaudoti ir pritaikyti formuojant Kauno įvaizdį. Sovietmečio militarizmas, uždarumas, brutalumas sukūrė neigiamą požiūrį į tvirtovę, ir dabar pozicionuojamas kaip „nepatogus paveldas“. Kauno tvirtovė suprantama kaip unikalaus karinio, fortifikacinio gynybinio paveldo objektas, turėjęs didžiulę įtaką prieškarinio Kauno urbanistinei, socialinei, visuomeninei raidai. Suformuota Kauno tvirtovės infrastruktūra tarpukarinio Kauno urbanistikoje, architektūroje, socialiniame visuomeniniame gyvenime paliko gilias žymes, kurios vėliau transformavosi ir buvo integruotos į modernios laikinosios sostinės audinį. Buvę kariniai keliai – Aukštaičių g., Radvilėnų pl., Zanavykų g., K. Petrausko g., Titnago g. ir kt., jungę karinius tvirtovės objektus tapo taikaus miesto gatvėmis, o vykstant miesto plėtrai tuščioje esplanados žemėje (dab. P. Vileišio a.) ir apie buvusias karines trasas suformuoti nauji rajonai, dabar vertinami kaip modernistinio Kauno ikonos. Tvirtovės administraciniuose statiniuose tarpukaryje įsikūrė valstybinės administracinės įstaigos (Ministrų kabinetas, Krašto apsaugos, Žemės ūkio, Vidaus reikalų m-jos ir kt.). 1 - oji dainų šventė Kaune įvyko P. Vileišio aikštėje, kuri tvirtovės laikais tarnavo kaip tuščias, apsauginis plotas priešais parako sandėlį. O stačiatikių soboras tapo vienu iš Kauno simbolių kaip Įgulos bažnyčia. Buvusioje karinės Kauno tvirtovės žemėje buvo išplanuoti Miesto – sodo, Perkūno ir Kauko masyvai, o tvirtovės statiniai buvo panaudoti administracinėms, karinėms reikmėms bei dirbtuvėms.

​

Kauno miesto urbanistinis vystymasis ir plėtra XIX a. II – oje pusėje buvo tampriai susijusi su Kauno miesto tvirtove. Tarpukarinio Kauno plėtra šioje teritorijoje įgavo savitų, unikalių bruožų, nes buvę kariniai keliai, parako sandėliai, fortai, baterijų vietos, upelių raguvos bei dirbtinai suformuotas reljefas tarnavęs gynybiniams objektams, harmoningai įsiliejo į Kauno miesto kraštovaizdį. Tuščios esplanados (pranc. Esplanade – erdvė tarp tvirtovės ar miesto sienų ir artimiausių pastatų) žemės buvo perduotos miesto plėtrai ir užstatymui. 1923 m. danų ir lietuvių inžinieriai M. Frendsenas ir A. Jokymas išplanavo arčiausiai Naujamiesčio plytėjusią tuščią Žaliakalnio teritoriją su Ąžuolynu, šlaitais, kurias  60-70 % sudarė buvusi tvirtovės žemė. Buvusioje karinėje žemėje numatytas ir suprojektuotas reprezentacinis miesto – sodo kvartalas, kuriame numatytas individualus vilų tipo užstatymas, teritorija vyriausybės administraciniams statiniams “krištolo rūmams” arba oranžerijai (nugriauta), centrinis tvirtovės pylimas numatytas apsodinti medžiais, kad jie “teiktų” gryną orą.

​

Naujai buvo integruotas karinėms reikmėms suformuotas landšaftas, buvę kariniai keliai tapo miesto trasomis (Aukštaičių g., Radvilėnų pl., K. Petrausko g.). Kariniai objektai - fortai, baterijos, įtvirtinimai, žiedu juosę Kauną, buvo įrenginėjami patogiose, aukščiausiose apžvalgos, stebėjimo vietose, kurios ir šiandien tarnauja gražiausių Kauno panoramų apžvalgai – VIII baterija Zanavykų g. Nr. 66a, IX baterija A. Mackevičiaus g. 27,27a (šioje vietoje XVIII a. švedai įrengė įtvirtinimus „šancus“), Linkuvos įtvirtinimai Josvainių g. Nr. 31a, 31b, 31c ir kt.

1919 - 1940 m. laikotarpyje buvę carinės tvirtovės administraciniai pastatai tarnavo Lietuvos respublikos įstaigoms, fortuose veikė pigių butų kolonijos, karo kalėjimas. Kareivinės ir kariniai miesteliai panaudoti Lietuvos respublikos kariuomenės reikmėms. Nei vienas Kauno tvirtovės fortas nebebuvo naudotas pagal savo pirminę paskirtį ir karinę funkciją kaip įtvirtintas, gynybinis – kovinis objektas.

​

Sovietmetis buvo negailestingas Kauno tvirtovės statiniams. Okupacinė valdžia nesaugojo ir nemokšiškai naudojo inžinerinį fortifikacinį paveldą. Griežtai sovietinių kariškių saugomose teritorijose sunaikinta statinių ventiliacija, vykdyti neprofesionalūs užmūrijimai, stipriai užteršta aplinka. VšĮ Kauno tvirtovės parkas iki šiol kovoja su šiais sovietmečio padariniais. Sovietų kariškių vykdyta paslaptinga griaunamoji veikla apipynė Kauno tvirtovę būtais ir nebūtais mitais, šiam gynybiniam, inžineriniam europinės reikšmės nekilnojamam kultūros paveldui sukūrė neigiamą miestiečių požiūrį, kuris VšĮ Kauno tvirtovės parko veiklos pastangomis dabar stipriai keičiasi, įgyvendinant įvairius meninius, socialinius, kultūrinius, šviečiamuosius projektus.

​

Paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projekto „Kauno tvirtovės įtaka Kauno modernizmui“ tikslas supažindinti plačiąją visuomenę, besidominčią Kauno modernizmu ir kariniu paveldu su tvirtovės įtaka miesto urbanistikai ir plėtrai. Šiuo metu itin populiarinama ir aktualizuojama Kauno modernizmo architektūra, tačiau pamirštama, jog svarbiausios to meto valstybinės įstaigos - Ministrų kabinetas, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Žemės ūkio ir kt. ministerijos dirbo būtent carinės tvirtovės statytuose pastatuose. Projekto metu įgyvendintų paskaitų tikslas supažindinti su buvusiais tvirtovės objektais ir teritorijomis Kauno Žaliakalnio ir Naujamiesčio rajonuose įtrauktus į UNESCO nominacinę bylą, parodant ir pažymint, kokie carinės tvirtovės pastatai bei teritorijos įaugo į moderniojo Kauno visumą, kokios karinės teritorijos pritaikymo šiuolaikinėms reikmėms perspektyvos, su kokiais iššūkiais susidurta rengiant UNESCO nominacinę bylą. Labai svarbu viešinti, aktualizuoti ir profesionaliai pateikti duomenis apie carinius objektus, kuriems buvo suteikta nauja funkcija ir jie tapo neatsiejami nuo moderniosios valstybės istorijos. Svarbu išryškinti perimamumą ir kitokį objektų pritaikymą. Beveik visi objektai, yra nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės arba turi vertybės požymių.

​

Šis projektas skirtas įvairaus amžiaus auditorijai, įdomus ir patrauklus besidomintiems karine architektūra, miesto antropologija, kultūros istorikams, bei šiuo metu susibūrusiai itin gausiai Kauno modernizmo architektūros gerbėjų bendruomenei, kuriai naujas požiūris - santykis su karine tvirtove, atvers naujas galimybes pažinimui.

​

Buvusios carinės Kauno tvirtovės įtaka miesto urbanistikai ir kraštovaizdžio formavimui – nenuginčijama. Tik bendromis pastangomis prižiūrėdami ir puoselėdami šį unikalų karinį paveldą, sukursime tinkamą objektų panaudojimą, pritrauksime gynybinio paveldo mėgėjus ir žinovus iš visos Europos.