Kauno tvirtovės VIII fortas

​

Statytas 1889 – 1890 m. pagal naują S. Glinkos-Jančevskio eksperimentinį projektą, tai vienintelis tokio tipo fortas visoje buvusioje Rusijos imperijoje.

​

Fortas - taisyklingo penkiakampio formos, su dominuojančia skersine ašimi. Skersinėje ašyje yra poterna, parako ir šaudmenų amunicijos sandėlis, betoninis kaponierius. Į šonus nuo centrinės poternos atsišakoja šoninės poternos, kurios veda į gynybinį griovį - tai išėjimai į vidinius kiemus. Užnugaryje, priešais gynybinį griovį, išsidėstę du kareivinių korpusai. Kazematuotų kareivinių dalis skliautinė, požeminė, tunelio tipo patalpa, skersai kertanti centrinę poterną. Aplinkui gynybinį griovį išsidėstę šaudymo lizdai - apskrito plano, su įėjimo koridoriumi, statyti iš akmenų ir betono.

Šis fortas buvo pirmasis, kuriame įrengta elektra: elektrai gauti viename iš vidinių kazematų buvo pastatytas nafta varomas variklis bei generatorius. Betoniniame kaponieriuje buvo įrengta elektra varoma ventiliacinė sistema. Įtvirtinimų kairiojo flango išorėje buvo įrengtas vienintelis Kaune gynybinis vandens griovys į kurį vanduo iš Nemuno patekdavo per šliuzą.

​

VIII fortas su Linkuvos įtvirtinimais suformavo vientisą gynybinį ruožą. Pirmojo Pasaulinio karo metais atliko epizodinį vaidmenį. VIII forte buvo įsikūręs virš 500 kareivių rezervas, kurie vėliau buvo išsiųstas į mūšio vietą III forto gynybiniame ruože. Atsitraukdami gynėjai susprogdino centrinį parako ir šaudmenų amunicijos sandėlį, kuris ilgainiui buvo užlietas vandeniu.

​

Tarpukaryje trūkstant gyvenamo ploto forte kareivinėse įsikūrė vargingesni gyventojai.

​

Sovietmečiu, kai kuriose patalpose buvo laikomos sovietinės armijos daržovių atsargos.

​

​