Kauno tvirtovės VI fortas

Statytas 1883 - 1889 m., mažai modernizuotas.

Pastatytas dešiniojo Nemuno slėnio šlaito viršutinėje terasoje, netoli rytinio įvažiavimo į geležinkelio tunelį. Orientuotas į šiaurės rytus, turėjo ne tik apylinkių apšaudymo paskirtį, bet ir geležinkelio linijos saugojimo. Forma beveik simetriško penkiakampio. Fortas apjuostas gynybiniu grioviu su kontreskarpine skliautinės konstrukcijos siena. Gynybinius griovius saugojo centrinis kaponierius ir du šoniniai puskaponieriai. Goržą dengė užnugario kaponierius, kurį centriniai vartai skiria pusiau. Prie vidinės kairiojo užnugario kaponieriaus kazemato pusės yra prijungta kordegardija (sargybos būstinė), kuri kontroliavo patekimą į forto vidų. Prieš iškeliant sunkiąją artileriją iš fortų į gretutines baterijas, fortas turėjo medinį tiltą, kuriuo buvo galima patekti į vidinį kareivinių kiemą. Pastačius šalia forto gretutinę bateriją, tiltas buvo išardytas. Artileriją aptarnavo penki amunicijos sandėliai, centrinis ir fasiniai yra dviaukščiai, kiti - vieno aukšto.  Fortas išsiskiria dideliu prieššturminių pabūklų slėptuvių skaičiumi, jos visos yra įtaisytos foserbijos traverse.

Pirmojo pasaulinio karo metu artilerijos pylimo kairiajame flange pastatytos dvi betoninės stebėtojų slėptuvės. Tai vienintelės šio forto modernizacijos apraiškos. Aktyvioje Kauno tvirtovės gynyboje fortas nedalyvavo.

Tvirtovei praradus pirmajį gynybinį sektorių ir komendantui išvykus iš tvirtovės, štabas su kitais karininkais tikėjosi, jog jis sugrįš ir peorganizuos tolimesnę tvirtovės gynybą. Nesulaukus komendanto ir vokiečiams jėga persikėlus per Nemuną, po trumpo susišaudymo, įgula iš forto pasitraukė.

1915-1919 metais forte buvo įsikūrusi vokiečių kariuomenė.

Tarpukariu 1921-1940 m. forte buvo įsteigtas pusiau uždaro tipo karo kalėjimas. Kalinami buvo daugiausiai prasikaltę kariai, retais atvejais ir civiliai. Kalėjimas faktiškai užėmė visą forto teritoriją. Prasižengę kariai buvo kalinami buvusiose forto įgulos kareivinėse. Kairiajame kareivinių sparne įrengtos aštuonios didelės atskiros kameros, o pačiame gale – virtuvė ir sandėlis. Dešiniajame sparne įrengta koplytėlė, keletas kamerų, pasimatymų ir karininkų kambariai. Vienu metu kalėjimas talpino kiek daugiau nei 100 prasižengėlių. Forto teritorijoje savo patalpas turėjo ir kalėjimo administracija.

 

Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, 1940-1941 m. forte trumpam buvo įsikūręs VI-osios armijos štabas.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, nuo 1941 m.  liepos iki 1943 m.  spalio, forte įkurta eilinių ir žemesniojo rango sovietinių karo belaisvių stovykla - Stalag 336. Stovykla užėmė visą forto teritoriją, o jos išorę juosė spygliuota viela. Kalinamųjų karo belaisvių stovykloje buvo tiek daug, kad beveik pusei jų vietos kazematuose neužtekdavo. Kita pusė buvo priversta gyventi po atviru dangumi, gynybiniuose grioviuose. Dešiniame forto užnugario šone, netoli prie buvusios pridėtinės baterijos,  įrengtas čia žuvusių karių memorialas.

1943-1944 m. forte veikė įvairių tautybių civilių žmonių prievartinio įkalinimo stovykla.

1944-1949 m. forte ir greta dabartinės K. Baršausko gatvės įrengtuose barakuose buvo kalinami vokiečių karo belaisviai.

Tarybiniu laikotarpiu sovietinė armija fortą naudojo sandėliavimui. Patogesniam sandėlių eksploatavimui, didžioji kareivinių fasadų dalis buvo išgriauta. Tarybinė valdžia šalia forto buvo pastačiusi tanką  IS-2. 1990 m. tankas “išvaduotojas” buvo nukeltas nuo postamento ir išvežtas, o 1993 m.  - perduotas į Rusijos muziejų.

Naudojamas istorinis tekstas iš Kauno tvirtovės stendų.

Mes socialiniuose tinkluose:

Tel. nr.: +370 37 309350

Adresas: M. Daukšos g. 34,      

      Kaunas, LT-44283

©2020

a3 ktp_edited.jpg