Kauno tvirtovės III fortas

​

1882-1889 m., rekonstruotas XIX. a. pab. – XX a. pradžioje.

​

Fortas taisyklingo ištęsto šešiakampio formos, simetrinės kompozicijos. Užnugario dalyje yra kareivinės. Gynybinio pylimo viršuje buvo artilerijos ir pėstininkų kovinės pozicijos. Po gynybiniu pylimu esančiuose kazematuose įrengti amunicijos sandėliai. Kareivines ir forto vidinius kiemus išoriniu grioviu jungia požeminiai tuneliai – poternos. Flanginei griovio gynybai buvo skirti kaponieriai ir puskaponieriai. Išorinį gynybinį griovį supa kontreskarpinė skliautinė raudonų plytų siena.

​

Rekonstruojant fortą iš forto, į šalia esančias baterijas, iškelta didžioji dalis ant pylimų stovinčios artilerijos, supiltas didesnio gylio ir storio pylimas, tarpams tarp fortų apšaudyti virš kareivinių buvo pastatyti betoniniai tarpiniai puskaponieriai, smėliu ir betonu sustiprinti kaponierius ir puskaponieriai, atlikti kiti sustiprinimai.

​

Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915 m. rugpjūčio pradžioje vykstant Kauno tvirtovės puolimui, III fortas buvo intensyviai apšaudomas sunkiosios vokiečių artilerijos, įnirtingai gynėsi nuo vokiečių pėstininkų puolimo. Po 10 dienų įnirtingų mūšių, 1915 m. rugpjūčio 16 d., III forto įgula atsitraukė viena iš paskutiniųjų puolamame I skyriuje. Forto teritorijoje yra išlikusių 305 ir 420 mm artilerijos pataikymų pėdsakų, sugriautų statinių, išmuštų sviedinių duobių.

​

Po Pirmojo pasaulinio karo trūkstant gyvenamojo ploto III forto statiniuose įsikūrė pigių butų kolonija. II Pasaulinio karo metu vokiečių armija čia buvo įsirengusi maisto atsargų sandėlius. Pokaryje sovietų armijos daliniai įrengė karinės amunicijos sandėlius, kurie veikė iki 1985 m. Teritorija buvo aptverta spygliuota tvora ir saugoma ginkluotos sargybos. Vėliau fortas tapo apleistas, dalyje teritorijos įsikūrė verslininkai.

​

​