Kauno tvirtovės I fortas

​

Statytas 1882 - 1889 m., rekonstruotas XIX. a. pab. - XX a. pradžioje.

​

Fortas taisyklingo ištęsto šešiakampio formos, griežtos simetrinės struktūros, artimas tipiniam projektui. Užnugario dalyje yra kareivinės. Gynybinio pylimo viršuje buvo artilerijos ir pėstininkų kovinės pozicijos. Po gynybiniu pylimu esančiuose kazematuose įrengti amunicijos sandėliai. Kareivines ir forto vidinius kiemus išoriniu grioviu jungia požeminiai tuneliai – poternos. Flanginiai griovio gynybai buvo skirti kaponieriai ir puskaponieriai. Išorinį gynybinį griovį supa kontreskarpinė skliautinė raudonų plytų siena.

​

Rekonstruojant fortą buvo pastatyti betoniniai statiniai – tarpams tarp fortų apšaudyti virš kareivinių pastatyti tarpiniai puskaponieriai, prieššturminių pabūklų slėptuvės, betoniniais dvisieniais pridengti amunicijos sandėliai ir įėjimai į puskaponierius, dalis kontreskarpinės sienos sustiprinta betonu, atlikti kiti sustiprinimai.

​

Pirmojo pasaulinio karo metais, vykstant Kauno tvirtovės puolimui, I fortas įnirtingai gynėsi nuo vokiečių armijos puolimo. Šis fortas buvo intensyviai apšaudomas škvalinės vokiečių artilerijos. Didelio kalibro sviediniai sugriovė kairiojo puskaponieriaus poterną, dalį centrinės poternos, kaponierių, kliudė kairįjį parako sandėlį, kiaurai pramušė dešiniojo parako sandėlio perdengimus, bei kairiojo sparno kareivinių kazemato skliautą. Manoma, kad į I fortą pataikė net septyni „Didžiosios Bertos“ sviediniai, padarę didžiausius nuostolius.

​

Tarpukaryje, trūkstant gyvenamo ploto, forto patalpose apsigyveno vargingai gyvenantys žmonės. 1938 - 1940 m. kairiajame užnugario amunicijos sandėlyje buvo įrengta dujų kamera vykdyti mirties bausmes kriminaliniams nusikaltėliams. Sovietmečiu I fortas priklausė Pabaltijo apygardos, Kauno priešlėktuvinės gynybos brigadai. Čia buvo vykdomas C-125 raketų techninis aptarnavimas.