KAUNO TVIRTOVĖ: Diskusijos / Tik rusų kalba / In russian only / Только на русском языке / Крепость Ковно

KAUNO TVIRTOVĖ

KAUNO TVIRTOVĖ :: Diskusijos :: Kauno tvirtovės istorija / History of Kaunas fortress / История Ковенской крепости :: Tik rusų kalba / In russian only / Только на русском языке		<< Prieš tai buvusi tema \| Sekanti tema >>
Крепость Ковно

Eiti į puslapį 1 [2]
Moderatoriai: Homez, Voland, qwerty, kaaatinaz, Voland2

Autorius

Pranešimas

saimhe

2008-11-13, 18:29:45

Užsiregistravęs dalyvis #2

Prisijungta: 2007-04-03, 02:48:59

Pranešimų: 112

Darbas ne toks ir didelis (jei tik ši ištrauka, o ne originalas, kuriame tema platesnė). Be to, prijaučiu statybininkams: beveik visi klausimai, kylantys bediginant, yra brigadininkų ar netgi pavienių darbininkų kompetencija -- tokios smulkmės antikvariniuose vadovėliuose ir archyvuose niekad nerasime.

Dedu atskiru postu, moderatoriams bus lengviau perkelti į tinkamesnę vietą.

Į viršų

saimhe

2008-11-13, 18:30:58

Užsiregistravęs dalyvis #2

Prisijungta: 2007-04-03, 02:48:59

Pranešimų: 112

Atsiminimai apie A. R. Ūsą, 7–ojo forto statybininką

Mūsų šeimos pavardė greičiausiai labai sena. Senelį ir senelę atsimenu blankiai. Tik vėliau iš tėvo sužinojau, kad senelis buvo vardu Romanas. Senelės vardas — Agata. Žinios apie jų gyvenimą yra menkos todėl, kad aš aštuonerių metų kartu su šeima išvažiavau į Tolimuosius Rytus, kur mano tėvą komandiravo į Vladivostoko fortų statybą. Pagal socialinę padėtį ir kilmę senelis su senele buvo kelintos kartos lietuviai valstiečiai. Gyveno Girstupio kaime Kauno (Kovno) apylinkėse. Senelis turėjo sūnų Andrejų ir dvi dukteris — Antoniną ir Mariją–Magdaleną.

Tėvas gimė 1873 m. Girstupio kaime, Kauno gubernijos Janovo valsčiuje, mano senelio Romano šeimoje. Matyt, vaikystę ir jaunystę jis praleido ten pat. Jo mokslai apsiribojo sekmadienine bažnytine mokykla, kurią jis baigė gana sėkmingai ir su tokiomis pradinėmis žiniomis vėliau daug pasiekė, pradėjęs dirbti Kauno tvirtovės fortų statyboje. Pradžioje jis dirbo pagalbiniu darbininku niveliuojant vietovę (bėgiojo su gaire ir statydavo ją nurodytoje vietoje). Dirbti pradėjo būdamas apie 14–15 metų, taigi apie 1889 m. Šiuos metus galima laikyti jo darbinės karjeros pradžia. Per trejetą pagalbinio darbo metų jis tobulai įsisavino nivelyrą ir, esant reikalui, galėjo pakeisti specialistą. Pramoko matininko amato žemės ir betono darbams, taip pat matuoti skaldos ir atvežamo smėlio kiekį. Tuo pat metu detaliai susipažino su teodolito konstrukcija ir darbu su juo.

Sumanų ir besidomintį darbu vaikinuką pastebėjo vadovybė ir 1892 m. paskyrė jį budinčiu dešimtininku 7–ojo forto statyboje, vėliau — ir 9–ojo statyboje. 1893 m. tėvas vedė Fioklą Ivanovną Savickają, su kuria pragyveno iki 1916 m., tai yra iki jos mirties. Motina buvo lenkų tautybės. Per gana trumpą laiką jie spėjo prisigimdyti dešimtį vaikų. Trys iš jų mirė kūdikystėje, o likusieji matomi 1914–ų metų šeimos fotografijoje. Aš gimiau Girstupio kaime 1902 m. birželio 18 ir buvau trečiasis Ūsų šeimos sūnus. Tėvas tuo metu dirbo 7–ojo tvirtovės forto statybose.

7–ajame forte tėvas dirbo nuo 1889 m. iki 1902 m., tai yra 13 metų. 1902 m. forto statyba buvo baigta ir daugelis darbuotojų buvo pristatyti valstybiniam apdovanojimui — medaliui "Už stropumą". Mūsų šeimoje buvo saugojama grupinė nuotrauka — apdovanotieji kartu su statybos viršininku papulkininkiu Toropovu. Tarp barzdočių joje stovi ir mano tėvas su vešlia barzda ir medaliu ant krūtinės. Deja, ši nuotrauka neišliko. Po 7–ojo forto tėvas buvo paskirtas į 9–ojo forto statybas į šiaurę nuo Vilijampolės. Ten jis dirbo iki pat statybų pabaigos, t. y., iki 1910 metų. Taigi vieno forto statyba trukdavo gana ilgai, apie 10 metų. Tokie ilgi fortų statybos terminai paaiškinami vien tuo, kad karo statyboje nebuvo jokios mechanizacijos. Skaldos smulkinimas ir plovimas, žemės ir betono darbai buvo atliekami rankomis. Medžiagų transportavimui naudoti vežimai, apverčiamos vagonetės, karučiai, neštuvai. Darbai vyko trimis pamainomis. Darbų vietos apšvietimui naktį buvo naudojamos specialios karbidinės lempos ant stulpų ir įprastinės nešiojamos karbidinės lempos. Elektrinio apšvietimo tada nė mintyse nebuvo.

Tėvo turtinė padėtis, dirbant 9–ajame forte, buvo gera. Algos jis gaudavo apie 60 rublių per mėnesį. Turėjo savo atskirą keturių kambarių namą su sodu, ūkio pastatais ir daržo sklypu. Tai leido šeimai laikyti vištas, antis, porą kiaulių ir karvę, turėti nuosavas daržoves ir vaisius, t. y., nepriklausyti nuo turgaus. Kokia tvirta jo padėtis buvo 9–ajame forte, galima spręsti iš to, kad jis įsitaisė nuosavą arklių kinkinį. Laikė žirgą ir įsigijo ratelius su guminėmis padangomis. Vežiku pas jį tarnavo mano motinos brolis Antonas Savickis — vidutinio amžiaus vyriškis su barzda, kaip ir priklauso vežikui. Tėvas jaunystėje pasižymėjo nežabotu, vaidingu charakteriu. Anot paties pasakojimų, jis dalyvaudavo kaimo vakaruškų peštynėse ir neretai susilaukdavo pavojingų nemalonumų. Mano atmintyje išliko neryškūs atsiminimai, kai tėvas grįždavo ekipažu su praskelta galva, gretimoje karčiamoje susimušęs su kareiviais. Tokie įvykiai, žinoma, buvo reti, tačiau tragikomiški. Įsivaizduokite: įvažiuoja į kiemą ekipažas su girtu vežiku priekyje, o ant užpakalinės sėdynės siautėja girtas šeimininkas su praskelta galva. Artyn bėga sunerimę namiškiai su mama priešakyje, kuriai daugiausiai kliūdavo nuo jo ūmaus charakterio. Vargšė mama!

1910 m. 9–ojo forto statybos viršininkas papulkininkis Toropovas buvo komandiruotas į Vladivostoko tvirtovės fortų statybas. Kartu su savimi jis pasiėmė geriausius savo 9–ojo forto darbininkus. Tarp jų pakliuvo ir mano tėvas, kaip patyręs dešimtininkas su solidžiu darbo stažu. Kartu su juo į Tolimuosius Rytus iškeliavo du broliai — darbų rangovai Lukjanas Sergejevičius Loginovas ir Afanasijus Sergejevičius Pankrašovas. Abu jie buvo iš sentikių šeimos, palikuonys sentikių, palikusių Rusiją per sentikių persekiojimą Petro Pirmojo laikais. 1910 m. tėvas išvažiavo į Tolimuosius Rytus be šeimos. Motina su šešiais vaikais turėjo atvažiuoti po metų. Ten visa kauniečių statybininkų grupė kartu su papulkininkiu Toropovu atiteko Vladivostoko karo inžinerijos valdybos žinion ir buvo paskirta į 7–ojo Vladivostoko tvirtovės forto statybas.

(Ištrauka iš http://www.fortress.bosfor.ru/russian/biography/usas.shtml)

Į viršų

Sledopit

2010-01-01, 11:19:07

[Nuoroda]

Užsiregistravęs dalyvis #194

Prisijungta: 2008-12-25, 18:18:31

Pranešimų: 23

[Nuoroda]

Cia yra, dar informacija apie Kovno fortus...tik rusu kalba, kniga yra 1898 metu...

Жадность, пораждает бедность.

Į viršų

Homez

2010-01-02, 19:22:02

Domas

Užsiregistravęs dalyvis #1

Prisijungta: 2007-04-02, 20:08:10

Pranešimų: 1466

Kas tai per knyga?

Kaunas yra gražus...

Į viršų

Voland2

2010-01-02, 20:32:48

Užsiregistravęs dalyvis #29

Prisijungta: 2007-04-26, 17:23:43

Pranešimų: 532

Berods kažkoks valstybės įsakymų sąvadas, panašiai kaip dabar "Valstybės žynios". Tai buvo viešai spausdinama.

Į viršų

Sledopit

2010-01-02, 22:13:20

[Nuoroda]

Užsiregistravęs dalyvis #194

Prisijungta: 2008-12-25, 18:18:31

Pranešimų: 23

Ne, cia yra statbyos statutas....tik kareiviam...

Apie visus fortus, Rusijos imperijos...kaip jos statyt, salygos....

[ Redaguota 2010-01-04, 09:36:59 ]

Жадность, пораждает бедность.

Į viršų

Maritul

2010-03-07, 02:39:08

Užsiregistravęs dalyvis #242

Prisijungta: 2009-05-01, 00:55:44

Pranešimų: 78

Прейшко согласился принять его у себя дома, а когда Капитан Маляев напившись водки заснул, то оделся в его форму и пошел гулять по посаду.

Visa knyga: [Nuoroda]

Į viršų

Maritul

2010-06-09, 18:51:53

Užsiregistravęs dalyvis #242

Prisijungta: 2009-05-01, 00:55:44

Pranešimų: 78

Вот помойму должно быть по Ковенской крепости.

Į viršų

Eiti į puslapį 1 [2]
Persikelti: Į viršų

Copyright © 2007-2010 www.kaunotvirtove.lt
Svetainės el. paštas - info @ kaunotvirtove.lt
Svetainėje esančią informaciją draudžiama kopijuoti ir naudoti be svetainės administracijos sutikimo, išskyrus naudojimą švietimo ir mokslo tikslais. Svetainė turi būti nurodoma kaip pagrindinis šaltinis, jei nenurodyta kitaip.