Šių, 2009-ųjų, metų gegužės 16 dieną Kauno tvirtovės IX forte vykusiame renginyje "Muziejų naktys" vyko dviejų pasaulinių karų rekonstrukcijos. Pirmojo pasaulinio karo rekonstruktoriai atkūrė ir Kauno tvirtovės šturmo kovą. Joje dalyvavo kviestiniai rekonstruktorių klubai iš užsienio, užsiimantys IPK vokiečių karių rekonstrukcija. Kauno tvirtovės pusę atstovavo naujai susibūręs rekonstruktorių klubas, atkuriantis Rusijos Imperatoriškosios Armijos 109-ąjį pėstininkų Volgos pulką. Pulką sudarė 10 klubo narių bei du svečiai iš užsienio, karinė sudėtis - 10 eilinių karių, 1 kulkosvaidininkas, 1 puskarininkis.

Akimirkos iš mūšio rekonstrukcijos (nuotraukos Aistės Račkutės bei kitų šaltinių):
Rekonstruktoriai ir jų klubai nepropaguoja jokios politinės ar religinės ideologijos, jie tik atkuria karinius įvykius, kareivių išvaizdą, buitį!

Apie 17 val. įvykusi visuotinė mobilizacija sukvietė visus karius į Kauno tvirtovę. Iškart arsenale buvo išduodami ginklai. Vieni kareiviai buvo labai susirūpinę,



(tiesa, kuopos jefreitorius buvo prasitaręs kad jis beraštis raštininkas)

kai kiti tuo tarpu, greičiausiai visiškai atsidavę carui, ruošėsi kovai su šypsena veide,



treti nuolankiai meldėsi mintyse, nes juk jis buvo kareivis, kaip jiems įteigta, "ištikimas caro, tikybos ir tėvynės tarnas ir gynėjas jų nuo išorinių ir vidaus priešų".



Atėjo laikas rikiuotis kuopai, ir vykti užimti pozicijas



Žvalgybos duomenimis vokiečiai jau taip pat būrėsi ir rinko kone dvigubai didesnę armiją!



Rusijos Imperatoriškosios Armijos 109-as pėstininkų Volgos pulkas žygiuoja užimti pozicijas



Gavus jefreitoriaus komandą nieko nelaukiant kareiviai užėmė savo vietas pylime ir atskirose šaulių pozicijose



Ir staiga keli kareiviai pastebi pozicijų link judančius kelis kareivius, dėl didelio atstumo palaikius juos abu vokiečiais, kareiviai iššovė. Kai tuo tarpu ten RIA kareivis vedęs vokiečių kareivį paimtą į nelaisvę suklumpa ir praranda kontrolę, o ja pasinaudojęs apsukrus vokietis išplėšia iš jį vedusio kareivio rankų savo neužtaisytą šautuvą, pabėga nepaleidęs nė šūvio.



Netikintis savo akimis, kas įvyko, rusų kareivis taip pat nepaleido nė vieno šūvio į sprunkantį vokietį, o vietoj to visą kelią iki savų pozicijų eidamas keikėsi ir kažką neaiškaus kalbėjo apie apdovanojimą, kurį jo manymu jis būtų gavęs už paimtą į nelaisvę vokietį.



Pabėgęs vokietis netruko išduoti savo karininkui rusų pozicijas, ir jie visi nieko nelaukę skubėjo jas užpulti. Besikarščiuojančiam rusui prireikė bėgti slėptis į apkasą, kai atbėgę vokiečiai ėmė šaudyti rusų pozicijų link. Prasidėjo mūšis!



Tačiau pabėgęs vokietis greičiausiai netiksliai nupasakojo, kur yra rusų pozicijos, ir staiga išbėgę vokiečiai į sau nepalankią aukštumą, pakliuvo į rusų pasalą. Netruko kai pradėjo kristi pirmosios vokiečių aukos.



Gerai įsitvirtinusių rusų ugnis privertė prigulti atsidengusius vokiečių kareivius.



Pastebėję, kad toje vietovėje vokiečiai tik patiria nuostolius, pradėjo trauktis į netoliese esančią daubą, kurios rusai negalėjo apšaudyti šautuvų ugnimi.



Dviejų šaulių lizdas buvo palankioje vietoje, ir dar spėjo paguldyti kelis besislepiančius vokiečius. Laimei vokiečiai greitos atakos metu nespėjo atsigabenti artilerijos, kas žino kaip tada būtų atsilaikę tokios pozicijos!



Vokiečiai, nematomi rusų, iš daubos prislinko visai arti jų įtvirtintų pozicijų. Dabar kovojančias puses skyrė tik spygliuotos vielos užtvarai.



Įvertinęs situaciją rusų puskarininkis davė komandą daliai kuopos sudaryti patruliuojančią grupę, žygiuoti link vokiečių.



Tačiau vokiečiai buvo taip arti, kad rusai visai nesitikėję šį kartą patys pakliuvo į vokiečių pasalą. Rusai apturėjo pirmąsias aukas.



Dėl labai didelės persvaros rusų patruliuojanti komanda negalėjo niekaip atsilaikyti. Nušovę vos porą priešų, rusų patruliuojanti komanda buvo sunaikinta.



Vokiečiai neleidę persigrupuoti patyrusiems didelius nuostolius rusams, staiga visu frontu ėmė pulti rusų pozicijas.



Lokalizavę kitą aukštumoje esantį šaulių lizdą, dalis vokiečių greita ataka puolė dešinį rusų sparną, suduodami labai stiprų smūgį tiek kuopos vientisumui tiek kareivių moralei. Šaulių lizdas buvo sunaikintas.



Rusų puskarininkis stebintis, kaip vokiečiai triuškina rusų pajėgas, nusprendė pereiti į artimąją kovą, juolab vokiečiai buvo visiškai arti.



Su geru artimos kovos įrankiu - kastuvėliu - jefreitorius patiesė vieną vokietį, kai staiga pastebėjo, kad šalia yra taip pat puskarininkis, vokiečių. Pastarasis buvo greitesnis ir paguldęs rusą jį nudūrė. Taip garbingai žuvo rusų kuopos jefreitorius, tačiau tai likusių rusų kareivių neguodė, nes jie liko be vadovavimo. Rusai buvo demoralizuoti ir įsivyravo suirutė. Vokiečiai tai išnaudodami tęsė pergalingą ataką.



Užėmus minėtą šaulių lizdą dešiniajame sparne, vokiečiams atsivėrė praėjimas tiesiai į rusų pozicijas. Prasidėjo apkasų kova.



Ir šiuo metu vis dar labai didelė vokiečių persvara lėmė visišką rusų pajėgų likvidavimą. Nors mūšio lauke buvo nemažai abiejų kovojančių pusių aukų. Vokiečių puolančių pajėgų vadui beliko pasveikinti savo kareivius su pergale.



Čia pat mūšio vietoje laimėjusius vokiečius atvyko pasveikinti ir jų divizijos generolas




Pabaigoje kautynių, jau kaip rekonstruktorių klubai, iššovė po salvę.



Paliekamas mūšio laukas



Rusijos Imperatoriškosios Armijos 109 pėstininkų Volgos pulko I kuopos kariai-rekonstruktoriai





Taip pat pažiūrėkite mūšio video reportažą.